Текст песни Vytautas Kernagis - Rauda boruzei

Rytą,
Patekant saulei,
Mirė boružė.

Ją vežė iškeltą aukštai
Stikliniam laše.

Pakelėj be kepurių stovėjo
Basi šienpjoviai.
Žybčiojo dalgiai.

Priekyje dvylika raitelių jojo,
Kaip nupiešti jų žirgai
Ėjo nuleidę galvas.
Ir nesimatė, kur baigiasi kelias.

Šalia katafalko
Ėjo mergaitė raiša –
Ji buvo boružės sesuo.

Raudotojų dvylika,
Tų dvylika
Juodai gobtūruotų naktų,
Paskui raudodamos ėjo:
„Saulele, saulele,
Auginki smilgelę
Boružei pakilt.“

Saulę ant dalgių galando –
Dalgiais pakirto smilgelę –
Dvylika raitelių jojo –
Krito rasa – –