Текст песни Vycka - O Ryиka, Ryиka

Kartа sutikau vaikinа,
Jб visi Ryиka vadina,
Jis nerыko, nesikeikia
Ir man akyte pamerkia.

Jo marрkinukai aptempti,
Raumenukai papыsti,
Jis – miesto paюiba,
O aр kaimietл paprasta...

Turi jis daug pinigш,
Nors man tai ir nesvarbu,
Svarbu, kad jis pamiltш mane,
Ir tada man bus gana...

Kа daryti aр turiu,
Kad mane mylлtum vienа tu?
Gal lenciыgа tau uюriрti,
Ir bыsi tu mano vergu?

O Ryиka, Ryиka, tu beprotiрkai graюus!!!
O Ryиka, Ryиka, tu afigienai patrauklus!!!
O Ryиka, Ryиka, mano kыnas trokрta to,
Kа moki duoti, kа moki duoti juk visom...

Jo fantastiрki plaukai,
Lыpos saldюios kaip ledai,
Saldainiukas jis yra,
Paukриiш pienas, tralialia...

Be jo gyventi negaliu,
Vis galvoju ir tikiu,
Kad bыsime visada kartu
Kaip tie balandюiai tarp debesш...

Bet toks gyvenimas yra,
Pasvajot juk galima,
Юinau, manжs tu nepamilsi,
Tu tik бskaudinsi ir nuvilsi.

Va tokia istorija,
Kuriа atsiminsiu visada.
Рtai kas ta meilл yra -
Viskas ima ir subyra!

O Ryиka, Ryиka, tu beprotiрkai graюus!!!
O Ryиka, Ryиka, tu afigienai patrauklus!!!
O Ryиka, Ryиka, mano kыnas trokрta to,
Kа moki duoti, kа moki duoti juk visom...